Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamas turtas Lietuvoje ir jo kainos psichologija

Nekilnojamas turtas Lietuvoje nėra labai išskirtinis, nuo nekilnojamo turto visame pasaulyje, apart to, kad NT rinka čia merdi:

Žinoma, negalima sakyti, kad sandoriai čia iš viso nevyksta - žinoma, žmonės bei verslo subjektai perka ir parduoda nekilnojamą turtą esant poreikiui. Tačiau rinka priblėsusi ir neaktyvi. 

Didžiausia problema yra ta, kad ir tų pačių žmonių šalyje mažėja, o tai ypatingai svarbu nekilnojamo turto vertei. Gyventojų mažėjimas gali lemti nekilnojamo turto paklausos mažėjimą, kas tiesiogiai įtakoja ir turto kainas. Kainos neišvengiamai savo ruožtu susijusios su rinkos aktyvumu. 

Rinkos psichologija

Čia veikia elementari rinkos psichologija: jei kainos mažėja, tuomet daugelis pirkėjų stengiasi atidėti bet kokio nekilnojamo turto pirkimą jei tik gali. Logika čia paprasta - pirkėjas matydamas, kad kainos mažėja, bijo, kad ir jo nusipirktas turtas nuvertės, kas gali būti visai tikėtina, įvertinus tai, kad nekilnojamo turto rinka yra inertiška, ir pokyčiai čia greitai nevyksta. Jei kainos krinta dabar, tai tikrai staiga neapsivers per kelis mėnesius ir turtas nepradės staiga brangti. Todėl natūralu, kad daugelis pirkėjų būna linkę palaukti, kol kainos bent jau stabilizuosis ir nustos kritusios. 

Iki tol, nekilnojamą turtą pirkti yra ganėtinai pavojinga, ir tai daro tik tie, kuriems jo jau būtinai reikia nedelsiant, ir sandorio atidėti negalima. Kitas postūmis pirkti gali būti tai, kad pavyksta išsiderėti didelę nuolaidą. Kainų kritimo psichologiją suvokia ir pardavėjai. Šie savo ruožtu mato menką pirkėjų susidomėjimą, ir suprasdami, kad kainos krenta toliau, būna linkę padaryti didelę nuolaidą (tiek kiek nukristų dar per metus ar panašų periodą), kad tik pavyktų atsikratyti turimo nelikvidaus turto. 

Tad kiekviena situacija gali būti problematiška, bet tuo pačiu kažkam ir sukurti naujų galimybių, o ypač nekilnojamo turto rinkoje.